Taisyklingo bėgimo technika

Į temą paskutiniam įrašui:

Bėk, Forestai, bėk!

Ką gi, naujas šiltasis sezonas, nauji kūno alinimo būdai. Nuo vakar pradėjau bėgiot. Kažkaip spontaniškai ėmiau ir išlėkiau vakare, nes oras buvo superinis, vėjo praktiškai nebuvo. Tuo pirmu vakarykščiu išbėgimu susidariau ir trasą, kuria nuo šiol planuoju bėgiot dažnai. Bendras trasos ilgis- 10 km, yra keli nedideli kalniukai. Vakar visą distanciją nubėgau per maždaug valandą (laiko nebuvau tiksliai užfiksavęs), bet šiandien jau bėgau su laikrodžiu ir mano laikas- 1 val. 05 min. (patyrę bėgikai perskaitę šitą turbūt jau raičiojasi iš juoko). Na bet po truputį, po truputį gal ir iki 1 val 02 min sugebėsiu sutrumpint laiką (:

Bėda ta, kad mano avalynė nėra skirta rimtam bėgimui.. labai kietas padas. Šiandien jau yra ir pūslės ant pėdų. Na bet jei rimtai užsikabliuosiu ant bėgimo, tai reiks ir batus geresnius įsigyt.

Pats bėgimas nebuvo toks didelis šokas organizmui, kaip tikėjaus. Šiaip ar taip, 10 km praktiškai be sustojimų (tik prie raudono šviesoforo ir 1 min greitas ėjimas atsikvėpuot po šiandienos “pompos”) yra nemenkas iššūkis man..

O mano maršrutas štai toks (atstumas išmatuotas tik į vieną pusę):

Galinės paludariumo sienelės gamyba

Taigi aprašysiu, kaip sekėsi gaminti galinę paludariumo sienelę. Nesakau, kad mano sienelės gaminimo būdas yra teisingiausias ir geriausias, tikrai ne. Tokį daiktą gaminau pirmą kartą ir tiesiog norėjau išbandyti rankų “tiesumą”.

Sienelės pagrindui naudojau montažines putas. Jomis padengiau paprastą gofruoto kartono lapą (tokio dydžio, kad tilptų tarp dangčio ir sausumos zonos- savaime suprantama).  Putos išsiplėtė ir pilnai sudžiuvo per valandą, taigi galėjau imtis pjaustymo. Vietoj montažinių putų galėjau naudoti putų polistirolą (kas būtų buvę pigiau), bet nenorėjau, kad kambarys būtų pilnas įsielektrinusių baltų burbuliukų. Putas pjausčiau paprastu popieriaus peiliuku, nenaudojau jokio švitrinio popieriaus dailinimui. Visiškai sustingus putom sienelė išsilenkė, tad vėliau reikėjo prislėgt dviem stiklainiais su vandeniu, kad kiek išsitiestų.

Baigęs sienos pjaustymą viską aptepiau plytelių glaistu. Gaila, kad jis parduodamas tik  2 kg maišiukais, nes sunaudojau gal tik 1/5 maišiuko. Glaistą tepiau “asilo metodu”- tiesiog užsimoviau polietileninę pirštinę ir viską nutepiau ranka. Aišku, dailumo čia nerasta, matosi glaisto tepimo drūžės, bet man tai netrukdo.

Glaistas per parą sudžiuvo, ir štai siena jau pelkėj.

Žuveliokai

Pirmas rimtesnis sezono išvažiavimas

Distancija: 38,41 km

Trukmė: 2:16:05

Maksimalus greitis: 38,4 km/h

Taigi šiandien apturėjau pirmą rimtesnį pasivažinėjimą dviračiu šiais metais. Pats laikas- bunda gamta, sniego jau labai mažai kur belikę (miškuos dar daug).  Maršrutas niekuo neypatingas- dviračių takas palei Nerį, Gedimino prospektas, Seimas, dviračių takas palei Nerį atgal, Trinapolio vienuolynas, Verkių kalvarijos, Verkių dvaras, Žalieji ežerai ir atgal į Šiaurės miestelį.

Miške prie Žaliųjų ežerų dar daug ledo ruožų. Teko važiuot apie 6 km grynu ledu. Esant gilesnėms provežoms tai ne pats maloniausias dalykas.  Blogai, kad pamiršau įsimest ko nors geriamo (vandens, arbatos, kavos ar pan.). O gerai tai, kad per daug neprisirengiau. Oras pakankamai šiltas, o vakarėjant sušalt neleido geras tempas (: