Dar truputis bėgimo

Taigi, atšviežinu tinklaraštį ir pateikiu šiek tiek vaizdinės statistikos. Visą laiką bėgioju ta pačia trasa, šiandien buvo pirmas išbėgimas po dviejų savaičių pertraukos. Džiugu tai, kad greitis vis didėja, galbūt po metų kitų bus jau negėda kokiam vietinės reikšmės maratone subėgt.

Taisyklingo bėgimo technika

Į temą paskutiniam įrašui:

Bėk, Forestai, bėk!

Ką gi, naujas šiltasis sezonas, nauji kūno alinimo būdai. Nuo vakar pradėjau bėgiot. Kažkaip spontaniškai ėmiau ir išlėkiau vakare, nes oras buvo superinis, vėjo praktiškai nebuvo. Tuo pirmu vakarykščiu išbėgimu susidariau ir trasą, kuria nuo šiol planuoju bėgiot dažnai. Bendras trasos ilgis- 10 km, yra keli nedideli kalniukai. Vakar visą distanciją nubėgau per maždaug valandą (laiko nebuvau tiksliai užfiksavęs), bet šiandien jau bėgau su laikrodžiu ir mano laikas- 1 val. 05 min. (patyrę bėgikai perskaitę šitą turbūt jau raičiojasi iš juoko). Na bet po truputį, po truputį gal ir iki 1 val 02 min sugebėsiu sutrumpint laiką (:

Bėda ta, kad mano avalynė nėra skirta rimtam bėgimui.. labai kietas padas. Šiandien jau yra ir pūslės ant pėdų. Na bet jei rimtai užsikabliuosiu ant bėgimo, tai reiks ir batus geresnius įsigyt.

Pats bėgimas nebuvo toks didelis šokas organizmui, kaip tikėjaus. Šiaip ar taip, 10 km praktiškai be sustojimų (tik prie raudono šviesoforo ir 1 min greitas ėjimas atsikvėpuot po šiandienos “pompos”) yra nemenkas iššūkis man..

O mano maršrutas štai toks (atstumas išmatuotas tik į vieną pusę):

Bilietų rinkinukas

Prieš kokius 10 metų buvau užsikrėtęs autobuso bilietų rinkimu. Mat Šiauliuose bilietų apipavidalinimas labai dažnai keitėsi, tai buvo visai smagu juos kaupt ir lygint. Paskui gavau kelis bilietus iš kitų miestų, vienas draugas davė kelis gan senus pavyzdžius. Gaila tik, kad tas mano bilietų rinkimas buvo labai mėgėjiškas- nerašiau nei datų, nei stengiaus žūtbūt gaut visus tuo metu pardavime buvusius pavyzdžius. Taigi, vakar susiradau tą savo “kolekciją” ir nupūtęs nuo jos dulkes pateikiu šiek tiek nuotraukikių:

Mokomės rišti kaklaraištį

Pagalvojau, kad jau labai seniai esu rišęs kaklaraištį ir net nebeprisiminčiau, kaip tai daroma. Mat mano  spintoje visi turimi kaklaraiščiai būna nuolat surišti. O rišti kaklaraištį, mano nuomone, turi mokėti kiekvienas vyras.

Taigi, kelias minutes skyręs gražesnio mazgo paieškai, apsistojau ties klasikiniu dvigubu mazgu. Tai turbūt populiariausias mazgas, be to, atrodo tikrai gražiai, o rišimas paprastas.

Bosistas gatvėje

Komentarų turbūt net nereikia…Super.

Vakaro dainuška

 

Žiūrėdamas serialą How I Met Your Mother tiesiog negali neišgirst šitos dainos (: ji labai smagiai groja net keliose serijose Maršalo mašinukėj. Šiandien pagooglinau ir susiradau ją tūbėj.

“Liūdnų Slibinų” koncertas

Vakar “Tamstoj” vyko “Liūdnų Slibinų” vienerių metų gimtadinio koncertas. Dar pirmadienį paskambinau į administraciją tikėdamasis užsisakyt staliuką, bet visi jau buvo užimti. Tad beliko ateit anksčiau ir užsiimt geresnes stovimas vietas.

Koncertas turėjo prasidėt 21:00, bet kiek po aštuonių mūsų kompanija jau pirko bilietus kasoj. Įeinant į salę, mergina su kažkokiu sąrašu manęs paklausė, ar rezervavom staliuką. Atsakiau, kad ne, tai ji taip užjaučiančiai į mane pažiūrėjo ir pasakė “na tai sėkmės…”, nes turėjo būt begalybė žmonių… Aš ir pats žinojau, kad bus ankšta, tai jau buvau nusiteikęs trintis stovinčiųjų minioj (: (tarp kitko, žmonių buvo net daugiau, nei galvojau- stovintys viens prie kito buvo prilipę kaip šprotai skardinėj, siūbavo, stumdės ir ypač šaunu būdavo, kai kas nors keisdavo savo dislokacijos vietą).

Koncertas kiek užvėlavo, bet juk tai gimtadienis- kas pradeda laiku? (: Pirmoj daly slibinai grojo tokias gan ramias dainas. Po kiek laiko prasidėjo kai kurių grupei padedančių žmonių apdovanojimai. Į sceną kviečiant Saulių Bareikį įvyko….blackout’as Dingo elektra visoj salėj ir šiek tiek šviesos skleidė tik stalinės žvakės. Gal būtų buvę ir visai nieko toks netikėtumas, tik kad kartu išsijungė ir kondicionieriai. Tai visi pradėjo tiesiog troškintis. Užtemimo metu slibinai improvizuotai pradėjo dainuot kažkokią dainą, tada įsitraukė visa salė ir buvo tikrai fun. Po maždaug 20 min tamsos atsirado šviesa, pliūptelėjo gaivaus oro ir koncertas buvo tęsiamas toliau.

Tiesa, blackout’o metu labai nervino visai šalia buvę keli emmm…. personažai, kurie labai jau įsijautę dainavo kažkokias savo dainas ir taip klaikiai, kad uch…. |: (ai, ir jei jau pradėjau skųstis, tai labai užkniso kažkokia merga, kuri viso konco metu per tylesnius tarpus spiegdavo MES MYLIM SAULIŲ (apie Bareikį) arba MES MYLIM RIMĄ (apie Valeikį), arba MES MYLIM ŠITĄ DAINĄ (apie futbolo kamuolio dainą)

Antroj konco daly slibinai ištaškė visus. Čia rimtai. Buvo super. Rimas Valeikis pristatė naują grupės logotipą, atėjo būgninykas (po to ir virtuozas pianistas) ir slibinai taip visus užvedė savo dainukėm, kad man (ir turbūt ne man vienam) dar ir šiandien galvoj skamba visos jų dainos (:

Dominykas straksėjo kaip visada- nors salėj net paprastai stovint prakaitas žliaugte žliaugė, bet tas “truputis” arba “biškis”, kaip jį pavadino Vaidas, taip strakaliojo, kad buvo visas šlapias. Respekts.

Superinė buvo Vaido daina apie jį patį. Dainavo, koks jis negražus (: Be to, konco pradžioj labai prašė, kad pagaliau merginos susimiltų ir paprašytų jo pasirašyt ant krūtinių. Ir nuskilo jam- pabaigoj pribėgo trys merginos, hehe (:

Ir Aistė… (: šauniai atrodė, kai vyriukams dainuojant BEEEE TAVĘĘĘĘS pakelta ant rankų, feno plaikstomais plaukais sulėtintai bėgo ore.Tarp kitko, labai galingai ana atrodė, kai dainavo savo pižamų dainą.

Tai vat, beveik vidurnaktį koncertas baigėsi. Buvau taip užkrautas teigiamų emocijų, kad turbūt užteks visam mėnesiui. Labai džiaugiuos, kad tą vakarą buvau “Tamstoj”.

Peršalimas??

Šiandieną praleidau bandydamas atmušti peršalimą arbatos shot’ais ir karštais srėbaliukais (na gerai gerai, sriubom…) Padės ar ne?

Tarp kitko, šita nuotrauka iš mano universiteto- lipdukas buvo priklijuotas ant vienos auditorijos durų.

Rugsėjo 20 d., sekmadienis

Mano gyvenimas nuobodus. Ką tik tai sau prisipažinau (na, bent jau neigimo fazė praleista). Viskas mano gyvenime sudėliota į tvarkingas lentynas ir viskas tėra viena didelė rutina. Žinoma, tai turi ir savų pliusų. Žinau, kuo noriu dirbti gyvenime, turiu kelis gerus draugus, daug pažįstamų. Kai kurie (na, bent jau vienas) mane laiko harmoningu žmogumi. Viskas gal ir būtų super, bet…

…bet…

…mano gyvenimas vis tiek nuobodus. Per savo nuobodaus gyvenimo gyventojo nuobodų mąstymą praleidžiu per daug progų. Progų pagyvinti savo dienas, progų įnešti šiek tiek “disharmonijos” į savo gyvenimą. Juk taip galiu ir pragyventi savo visą gyvenimą- nuobodžiai. Ar aš to noriu? Atsakymas aiškus…. TAIP…juokauju (:

Taigi, ar nuo šiandien pasižadu gyventi linksmai? Ne. Juk neimsi ir drastiškai nepasikeisi per vieną vakarą. Be to, savęs niekada nelaikiau liūdnu žmogum, toli gražu. Tiesiog bandysiu išnaudoti visas progas, kurias ponas Likimas man numes ant kelio.

Na, o kadangi šitas blogas labiau dienoraščio tipo, tai atiduodu duoklę dienos aprašymui… Hmm… keista, nėra ką rašyti… juokauju (; šis tas vis dėlto įvyko. Mat beveik visą dieną praleidau žiūrėdamas How I Met Your Mother antro sezono serijas. Planavau apie pietus išlėkt kur nors su dviračiu, nes oras buvo superinis. Bet 11:55 paskambino S.M. ir pasiūlė tuoj pat atvažiuot į Karoliniškes žaist krepšinio. Apie krepšinį žinojau prieš kelias dienas, bet sakiau, kad nežaisiu, nes norėjau pradėt rimčiau žiūrėti kursinius ir namų darbus.

Sutikau iš karto. Gal ir gerai, nes vis tiek, būčiau važiavęs laukan su dviračiu. Tad tiesiog pakeičiau vieną sporto rūšį kita. Prasilakstėm iki 15:00, po to važiavau namo, sužiūrėjau visą serialą iki paskutinės serijos. Ir toliau veikiau nieką…

O dabar vat rašau antrą įrašą į blogą…

Vakaro daina: Suicide DJs – Saugiai

20:44